Benediktas XVI

Þinia 44-osios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos proga

Kunigas ir pastoracija skaitmeniniame pasaulyje – naujosios komunikavimo priemonës Dievo þodþio tarnyboje

2010 m. geguþës 16-oji, sekmadienis

Brangûs broliai ir seserys!

Artimiausios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos tema „Kunigas ir pastoracija skaitmeniniame pasaulyje – naujosios komunikavimo priemonës Dievo þodþio tarnyboje“ vykusiai iðsitenka Kunigø metø kelyje ir pirmiausia skatina apmàstyti plaèià ir jautrià komunikavimo ir skaitmeninio pasaulio pastoracijos sritá, teikianèià kunigui naujø galimybiø tarnauti Dievo þodþiui ir Dievo þodþiu. Šiuolaikinës komunikavimo priemonës yra tapusios áprastiniais árankiais, kuriais baþnytinës bendruomenës save iðreiðkia uþmegzdamos ryðá su savo aplinka ir labai daþnai ávairiopai pradëdamos platø dialogà, taèiau dël jø skvarbaus paplitimo pastaruoju metu bei didelës átakos naudotis jomis tampa vis svarbiau ir naudingiau ir kunigo tarnyboje.

Pirmutinë kunigo uþduotis yra skelbti Kristø, ásikûnijusá Dievo Þodá, ir sakramentais teikti daugialypæ, iðganomàjà Dievo malonæ. Kristaus, Þodþio, suburta, Baþnyèia yra þenklas ir árankis bendrystës, kuria Dievas susivienija su þmogumi ir kurià kiekvienam kunigui privalu statydinti Dieve ir su Juo. Tai ir yra kunigiðkosios misijos aukðèiausiasis kilnumas ir groþis – joje ypatingu bûdu tikrove tampa tai, kà patvirtina apaðtalas Paulius: „Raðtas juk sako: kas tik já tiki, neliks sugëdintas. <...> Kiekvienas, kuris ðaukiasi Vieðpaties vardo, bus iðgelbëtas. Kaipgi þmonës ðauksis to, kurio neátikëjo?! Kaipgi jie átikës tà, apie kurá negirdëjo?! Kaip iðgirs be skelbëjo?! O kas gi skelbs nesiøstas?“ (Rom 10, 11. 13–15).

Norint tinkamai atsakyti á ðiuos klausimus dideliø kultûriniø permainø – ypaè suvokiamø jaunimo pasaulyje – aplinkoje, technologiniø uþkariavimø atverti komunikaciniai keliai jau tapo bûtinais árankiais. Juk skaitmeninis pasaulis, siûlantis priemones, teikianèias raiðkai kone neribotas galimybes, ið tiesø atveria ásidëmëtinas perspektyvas ðventojo Pauliaus raginimui: „Vargas man, jei neskelbèiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16) ágyvendinti. Todël plintant ðioms priemonëms atsakomybë uþ skelbimà ne tik auga, bet ir tampa vis primygtinesnë bei reikalauja labiau motyvuotø ir veiksmingesniø pastangø. Šiuo atþvilgiu kunigas atsiduria tarsi „naujos istorijos“ pradþioje, nes juo labiau ðiuolaikinës technologijos kuria vis intensyvesnius santykius, o skaitmeninis pasaulis pleèia savo ribas, juo labiau kunigas kvieèiamas uþsiimti tuo pastoraciðkai, dëdamas daugiau pastangø, kad komunikavimo priemonës tarnautø Dievo þodþiui.

Taèiau paplitæs multimedijiðkumas ir tokio komunikavimo bûdø ávairovë gali kelti grësmæ, kad naudotis komunikavimo priemonëmis daugiausia akins vien poreikis dalyvauti, o þiniatinklis bus klaidingai laikomas tik uþimtina erdve. Tuo tarpu kunigams reikia gebëti dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje nuolat iðliekant iðtikimiems Biblijos þiniai, idant jie galëtø vadovauti bendruomenëms, ðiandien vis labiau iðreiðkianèioms save gausiais skaitmeninio pasaulio „balsais“, ir skelbti Evangelijà, greta tradiciniø priemoniø pasinaudodami naujos kartos audiovizualinëmis medijomis (foto, video, animacija, tinklaraðèiais, interneto svetainëmis), kurios duoda iki ðiol neþinotø galimybiø plëtoti dialogà, taip pat yra naudinga pagalba evangelizuojat ir katechizuojant.

Per ðiuolaikines komunikavimo priemones kunigas gali supaþindinti su Baþnyèios gyvenimu ir padëti ðiandieniams þmonëms atrasti Kristaus veidà. Sykiu ðiø árankiø tinkamà ir kompetentingà taikymà, kurio iðmoko ugdymo metu, jis turëtø derinti su nuodugniu teologiniu pasirengimu ir ryðkiu kunigiðku dvasingumu, palaikomu nuolatinio pokalbio su Vieðpaèiu. Bendraudamas su skaitmeniniu pasauliu, kunigas labiau negu medijø technikos iðmanymà turëtø parodyti savo Dievui paðvæstà ðirdá, taip suteikdamas „sielà“ ne tik savo pastoracinëms pastangoms, bet ir nenutrûkstamam komunikavimo srautui internete.

Ir skaitmeniniame pasaulyje turi bûti þinoma, kad meilës kupinas Dievo dëmesys Kristuje mums yra ne praeities dalykas ir ne mokslinga teorija, bet ið pagrindø konkreti ir aktuali tikrovë. Pastoracija skaitmeniniame pasaulyje ið tiesø mûsø dienø þmonëms ir ðiandienei pasiklydusiai þmonijai turëtø parodyti, „kad Dievas yra arti, kad mes Kristuje visi priklausome vienas kitam“ (Benediktas XVI. Kalba per kalëdiná Romos kurijos nariø priëmimà: L‘Osservatore Romano, 2009 12 21–22 d., p. 6).

Kas uþ Dievo vyrà, kompetentingà naujøjø skaitmeniniø komunikavimo priemoniø srityje, galëtø geriau ágyvendinti pastoracijà, ðiandienëje tikrovëje daranèià Dievà gyvà bei aktualø ir praeities religinæ iðmintá pateikianèià kaip lobá, ið kurio derëtø semti norint ðiandien oriai gyventi ir tinkamai statydinti ateitá? Kas kaip paðvæstasis Dievui darbuojasi komunikavimo srityje, tam tenka uþduotis nulyginti kelià naujiems susitikimams nuolat laiduojant þmogiðkojo ryðio kokybæ ir dëmesá þmonëms bei jø tikriesiems dvasiniams poreikiams. Jie tokiu bûdu padës þmonëms ðioje mûsø „skaitmeninëje“ epochoje rasti þenklø, bûtinø Vieðpaèiui paþinti, ir mokytis dëmesingumo ir vilties bei artintis prie gydanèio ir visapusiðkà þmogaus vystymàsi skatinanèio Dievo þodþio. Taip tas Þodis galës prasiskinti sau kelià tarp nesuskaièiuojamø kibernetinæ erdvæ raiþanèiø „greitkeliø“ sankryþø ir visomis epochomis patvirtinti Dievo pilietinæ teisæ, idant Jis naujomis komunikavimo formomis galëtø traukti miestø gatvëmis, stabtelëdamas prie namø ir ðirdþiø slenksèiø, kad pasakytø: „Štai að stoviu prie durø ir beldþiu: jei kas iðgirs mano balsà ir atvers duris, að pas já uþeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3, 20).

Praëjusiø metø þinioje raginau uþ komunikavimo procesus atsakinguosius skatinti pagarbos þmogaus asmens kilnumui bei vertei kultûrà. Tai vienas ið bûdø Baþnyèiai ðiandieniame „skaitmeniniame þemyne“ vykdyti „kultûros diakonijà“. Su Evangelija rankose ir ðirdyse akcentuotina, kad laikas ir toliau taisyti kelius, vedanèius prie Dievo þodþio, neuþmirðtant ypatingà dëmesá skirti ieðkanèiajam, negana to, rûpintis tà ieðkojimà palaikyti gyvà kaip pirmutiná þingsná evangelizacijos link. Pastoracija skaitmeniniame pasaulyje paðaukta pagalvoti ir apie tuos, kurie netiki, nuleidæ rankas ir kartu ðirdyje ilgisi absoliuto ir amþinøjø tiesø, nes naujosios komunikavimo priemonës leidþia uþmegzti ryðá su kiekvienos religijos tikinèiaisiais, su netikinèiaisiais ir bet kurios kultûros þmonëmis. Kaip pranaðui Izaijui prieð akis stovëjo maldos namai visoms tautoms (plg. Iz 56, 7), taip galbût galima ásivaizduoti, kad þiniatinklyje – kaip Jeruzalës ðventyklos „pagoniø prieðkiemyje“ – irgi galima erdvë tiems, kurie Dievo dar nepaþásta.

Naujøjø technologijø plëtra ir apskritai visas skaitmeninis pasaulis teikia visai þmonijai ir paskiram þmogui didelæ galimybæ ir paskatà susitikti bei plëtoti dialogà. Taèiau ðie árankiai yra didelë proga ir tikintiesiems. Negalima uþkirsti kelio në vienam, kuris prisikëlusio Kristaus vardu stengiasi kitam bûti vis artimesnis. Todël naujosios komunikavimo priemonës pirmiausia kunigams teikia vis naujø ir pastoraciðkai neribotø perspektyvø, akinanèiø dël plaèios ir konkreèios bendrystës padaryti visuotiná Baþnyèios matmená reikðmingesná ir ðiame gyvenime liudyti visada naujà gyvenimà, gimstantá ið Jëzaus – amþinojo Sûnaus, atëjusio mûsø iðgelbëti, – Evangelijos klausymosi. Taèiau nevalia uþmirðti, kad kunigiðkosios tarnybos vaisingumas kyla ið Kristaus, pirmiausia sutinkamo ir iðgirstamo maldoje, skelbiamo pamokslais ir gyvenimo liudijimu, paþástamo, mylimo ir ðvenèiamo sakramentuose, ypaè Švenèiausiosios Eucharistijos ir Sutaikinimo.

Brangûs kunigai, ið naujo kvieèiu jus iðmintingai pasinaudoti nepaprastomis galimybëmis, siûlomomis ðiuolaikiniø komunikavimo priemoniø. Tepadaro jus Vieðpats aistringais Gerosios Naujienos skelbëjais ir naujoje, dabartiniø komunikavimo priemoniø sukurtoje „agoroje“.

To trokðdamas meldþiu jums Dievo Motinos ir Arso ðventojo klebono globos ir nuoðirdþiai visiems teikiu apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2010 m. sausio 24-oji, Šventojo Pranciðkaus Salezo ðventë

BENEDICTUS PP. XVI

_______________________________
„Baþnyèios þinios“, 2010 m., Nr. 8